BENEDIKTAS XVI

„Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10, 37)
Þinia 21-osios Pasaulinës ligoniø dienos proga
(2013 m. vasario 11 d.)

Brangûs broliai ir seserys!

1. 2013 m. vasario 11-àjà, Lurdo Švenèiausiosios Mergelës Marijos liturginio minëjimo dienà, Altetingo Marijos ðventovëje bus iðkilmingai ðvenèiama 21-oji Pasaulinë ligoniø diena. Ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams, tikintiems krikðèionims ir visiems geros valios þmonëms ði diena yra reikðmingas metas „melstis, dalytis, aukoti kentëjimus dël Baþnyèios gerovës ir paraginti serganèio artimo veide áþvelgti savo kanèia, mirtimi bei prisikëlimu iðganymà þmonijai atneðusio Kristaus ðventàjá veidà“ (Jonas Paulius II. Laiðkas dël Pasaulinës ligoniø dienos ásteigimo, 1992 05 13, 3). Šia proga jauèiu ypatingà artumà kiekvienam ið jûsø, brangûs bièiuliai, kurie sveikatos apsaugos ir globos ástaigose ar namie dël ligos ir kanèios iðgyvenate sunkø iðbandymø laikotarpá. Tegu jus palaiko paguodþiantys Vatikano II Susirinkimo tëvø þodþiai: „Jûs nei palikti likimo valiai, nei nenaudingi: jûs esate paðaukti Kristaus, esate jo gyvas paveikslas“ (Þinia vargðams, ligoniams ir kenèiantiesiems).

2. Lydëdamas jus dvasinëje piligriminëje kelionëje ið Lurdo, vilties ir malonës vietovës bei simbolio, á Altetingo ðventovæ, norëèiau pasiûlyti jums apmàstyti pavyzdinæ gerojo samarieèio figûrà (plg. Lk 10, 25–37). Šventojo Luko evangelijoje pateiktas palyginimas ásirikiuoja á gretà ið kasdienio gyvenimo paimtø ávaizdþiø bei pasakojimø, kuriais Jëzus nori padaryti suprantamà Dievo stiprià meilæ kiekvienam þmogui, ypaè serganèiam ir kenèianèiam skausmà. Taèiau baigiamaisiais palyginimo apie geràjá samarietá þodþiais: „Eik ir tu taip daryk“ (Lk 10, 37) Jëzus kartu parodo, kaip kiekvienas mokinys turëtø laikytis kitø, ypaè tø, kuriems reikia globos, atþvilgiu. Vadinasi, jëgos kasdien gyventi konkreèiai, kaip gerasis samarietis, rûpinantis dvasiðkai ir kûniðkai suþeistaisiais, praðanèiais mûsø pagalbos, nors jie bûtø mums nepaþástami ir beturèiai, bûtina semtis ið begalinës Dievo meilës per intensyvø santyká su juo maldoje. Tai taikytina ne tik pastoracijos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, bet ir visiems, ypaè patiems ligoniams, galintiems iðgyventi savo bûvá tikëjimo perspektyvoje: „Þmogø gydo ne kanèios vengimas, ne bëgimas nuo jos, bet gebëjimas kanèià priimti bei per jà bræsti vienijantis su Kristumi, kuris su begaline meile kentëjo, atrasti joje prasmæ“ (Enciklika Spe salvi, 37).

3. Ávairûs Baþnyèios tëvai gerajame samarietyje áþvelgë patá Jëzø, o vyrà, patekusá plëðikams á rankas, tapatino su Adomu, su dël savo nuodëmës pasiklydusia ir jos suþeista þmonija (plg. Origenas. XXXIV homilija apie Luko evangelijà, 1–9; Ambraziejus. Luko evangelijos komentarai, 71–84; Augustinas. Sermo 171). Jëzus yra Dievo Sûnus, tasai, kuris Tëvo meilæ, iðtikimà, amþinà, beribæ meilæ padaro artimà. Taèiau Jëzus yra ir tasai, kuris nusimeta savo dieviðkàjá drabuþá, atsisako savo dieviðkojo „bûvio“, kad taptø þmogumi (plg. Fil 2, 6–8) ir prisiartintø prie þmogaus kanèios net nuþengdamas á pragarus, kaip recituojame Credo, bei atneðtø viltá ir ðviesà. Jis nesilaiko savo lygybës su Dievu (plg. Fil 2, 6), bet, kupinas gailestingumo, nusileidþia á þmogiðkosios kanèios bedugnæ, kad ten iðlietø paguodos aliejaus ir vilties vyno.

4. Tikëjimo metais, kuriuos dabar kaip tik ðvenèiame, yra gera proga padaryti artimo meilës tarnystæ mûsø baþnytinëse bendruomenëse intensyvesnæ, kad kiekvienas kitam bûtø gailestingasis samarietis. Šiame kontekste norëèiau priminti kelias ið daugelio Baþnyèios istorijoje asmenybiø, padëjusiø ligoniams paversti kanèià vaisinga þmogiðkojoje ir dvasinëje plotmëje ir galinèiø bûti pavyzdþiu bei paskata. Šventoji Kûdikëlio Jëzaus ir Šventojo Veido Teresë, „scientia amoris þinovë“ (Jonas Paulius II. Apaðtaliðkasis laiðkas Novo millennio ineunte, 42), mokëjo ligà, per dideles kanèias jà vedusià á mirtá, artimai sujungti su „Jëzaus kanèiomis“ (Visuotinë audiencija, 2011 04 06). Garbingasis Dievo tarnas Luigi Novarese, kurá dar ðiandien daugelis gyvai prisimena, vykdydamas savo tarnybà ypatingu bûdu jausdavo maldos uþ ligonius bei kenèianèiuosius ir drauge su jais reikðmæ; jis juos daþnai lydëdavo á Marijos ðventoves, pirmiausia á Lurdo grotà. Akinamas artimo meilës, Raoulis Follereau paskyrë savo gyvenimà raupsais serganèiø þmoniø globai iki toliausiø þemës srièiø ir prisidëjo, be kita ko, prie Pasaulinës raupsuotøjø dienos ásteigimo. Palaimintoji Kalkutos Teresë dienà pradëdavo susitikimu su Jëzumi Eucharistijoje, paskui su roþiniu rankoje iðeidavo á gatves susitikti su Vieðpaèiu ir jam tarnauti kenèianèiuose, pirmiausia tuose, kurie yra „nenorimi, nemylimi, negerbiami“. Šventoji Ona Schäffer ið Mindelðteteno irgi mokëjo savo kentëjimus pavyzdingai suvienyti su Kristaus kanèiomis: jai „ligonio lova virto vienuolyno cele, o kanèia – misionieriavimo tarnyste. <...> Stiprinama kasdienës Komunijos, ji tapo nenuilstama uþtarëja malda ir Dievo meilës veidrodþiu daugybei patarimo ieðkanèiøjø“ (Pamokslas per kanonizacijà, 2012 10 21). Evangelijoje iðsiskiria Švenèiausioji Mergelë Marija, nusekusi paskui savo kenèiantá Sûnø iki didþiausios aukos ant Golgotos. Ji niekada nepraranda vilties, kad Dievas nugalës blogá, kanèià ir mirtá, moka Betliejaus oloje gimusá ir ant kryþiaus mirusá Dievo Sûnø priimti tikëjimo ir meilës glëby. Jos tvirtas pasitikëjimas dieviðkàja galia apðvieèiamas Kristaus prisikëlimo, kuris dovanoja kenèiantiesiems viltá ir atnaujina tikrumà Vieðpaties artumu bei paguoda.

5. Baigdamas norëèiau tarti nuoðirdþios padëkos ir padràsinimo þodá katalikiðkosioms ir pasaulietinëms sveikatos apsaugos institucijoms, vyskupijoms ir krikðèioniø bendruomenëms, ligoniø pastoracijos srityje besidarbuojanèioms vienuolijoms, sveikatos apsaugos darbuotojø sàjungoms ir savanoriams. Linkiu visiems vis aiðkiau suvokti, kad „didþiadvasiðkai ir su meile priimdama kiekvienà þmogiðkàjà gyvybæ, ypaè silpnà ir ligotà, Baþnyèia ágyvendina esminá savo misijos matmená“ (Jonas Paulius II. Posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Christifideles laici, 38).

Šià 21-àjà Pasaulinæ ligoniø dienà patikiu Altetingo Švenèiausiosios Mergelës Marijos uþtarimui, kad ji paguodos ir tvirtos vilties ieðkanèius kenèianèius þmones nuolatos lydëtø ir visiems á gailestingumo apaðtalavimà ásitraukusiesiems padëtø tapti geraisiais samarieèiais savo ligos bei kanèios bandomiems broliams ir seserims. Visiems noriai teikiu savo apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2013 m. sausio 2 d.

BENEDICTUS PP. XVI

_______________________________

© „Baþnyèios þiniø“ vertimas
KATALIKAI.LT